siaubti

siaubti
1 siaũbti, -ia, -ė Rtr 1. tr. niokoti, naikinti: Daug kartų per tą laiką persai Gruziją degino ir siaubė A.Vien. Teroras, badas, šaltis siaubė Vilniaus miestą . Ypač gausu tokių kapinių dažnai marų siaubtuose Žemaičiuose sp. Visą naktį artilerija siaubė mišką J.Dov.intr. siautėti, savavaliauti: Kur karas yra siaubęs, čia taip greit neišdils jo pėdsakai Vd. Lengvu buvo Kazimierui siaubti ir sarioti krašte negyniojamame ir piles be įgulių vieną po kitai imlioti S.Dauk. Giltinė siaubia po laukus, po daubas J.Jabl. Kaligula, Nero ir kitų daugi giltinių, siaubiančiųjų ponystoje MT216. 2. intr. D.Pošk, Kos52, Sut, N, K, LL236, LVIV5 lakstyti, išdykauti, dūkti (ppr. apie vaikus): Vaikai, nesiaubkite J. Šitas vėjavaikis tik siaũbia, nieko iš jo nėra Rk. Norėtųsi puotauti ir siaubti, o neturia iš ko brš. Lapauju, lakstau, siaubiu SD21. | refl. N.lakstyti, skraidyti (apie vabzdžius): Baisu, kiek musių apie pečių – tik siaũbia, siaũbia Km. 3. intr. šėlti, dūkti, siausti (apie vėją, jūrą): Jūra audroje siaũbia ir putoja 199-200. Vėjas siaubia, lietus lyja J.Avyž. Bet pagaliau užėjo naktis, ir šaltas vėjas siaubė aplink vienuolį Vd. Siaubant tai audrai, kryžokai nusiminusys tenkinos pilėse belindį S.Dauk. Kelius jis žino vėjų, vėtrų ir audrų, siaubiančių plačiausiai Mair. | prk.: Geismų vėtra čia siaubia Vd.tr. smarkiai pučiant, siaučiant, niokoti, varginti (apie vėją): Tavęs nesiaubs vėtros . Jį pasitiko tokia ramuma, jos jam pasirodė, kad šio miesto niekada nesiaubia vėjai . 4. intr. pykti, niršti: Jis keikė baisiai, siaubė ir grumzdė LC1884,3. 5. intr. nuogąstauti, bijoti, rūpintis: Nesirūpink, nesisiaũbk! Ko čia siaubì! Trs. Nesiaũbk, nesiaũbk, ne tokia čia didelė liga Bsg. Aš visai nesiaubiù dėl tos skolos: kai turės – atiduos Rz. | refl. Trs. 6. intr. J1 dejuoti, aimanuoti: Dabar žmonės poniškai gyvena ir vis dar siaubia, kad negerai Srv. Nei tu čia siaũbk, nei ką: paaugs vaikai – ir vėl bus viskas gerai Srv. Ko čia dabar siaubì – pasitaisys oras Pc. Jonas siaubia, kad javai neužderėjo Bsg. Siaũbia žmonės su pašaru Pc. Tu nieko daugiau nežinai, tik siaubì ir siaubì Pkr. Įžengus jam (jaunajam) į prieminę arba prieangį, jaunoji vė ima siaubti: „Kogi inejo šitie sveteliai į prieminelę?“ LMD(S.Dauk).tr. apdejuoti: Dainose apie pastarąjį … atsitikimą buvusios siaubamos tos nelaimės šitaip: „Ne taip man gailu pilies, kaip mudrių kareivių, ugnyj degančių“ A1884,247.tr. įkyriai prašyti: Siaũbė, siaũbė mergelė parmatomos nažutkos – šiandie tėvas i nupirko Kair.intr. labai giriant pasakoti: Parvažiavus iš veselios, siaũbė, siaũbė apie pyragus, apie parėdnius Kair. 7. tr., intr. geisti ko: Jis siaubia namolei, t. y. nor eiti, važiuoti, grįžti J. Žąsis siaubia prie žąsiukų J. Ištremtasis siaub (ilgstasi) namų, kūdikis papo, karvė veršio M. Merga siaubia vyro, t. y. geidžia J. Siaubąs buvo pri kitų motriškų Šts. Siaubanti karvė, arba trasuonis Ggr. Kiaulė siaũba [tekio] Slnt. 8. intr. lįsti, brautis kur nors: Žąsys tai jau mėgsta siaũbti – nė išganyti negali Pln. Žąsys siauba – negal nutūrėti J.Jabl(Žem). Gyvuoliai siaubia į vasarojį, t. y. lenda par tvorą J. 9. tr. Š, NdŽ siausti, gobti, gaubti. | prk.: Poliarinė naktis siaubia kalnus ir slėnius . Su manim tegul niekas nemato – negirdi – nejaučia, kokia klaiki mane siaubia naktis V.Myk-Put. 10. tr. puolant supti, apgulti: Siaubia mus iš visų pusių V.Piet. 11. intr. eiti, slinkti, traukti: Debesiai siaũbia iš vakarų J.Jabl. Smarkus sriautas siaubia į visas puses, vis naikindamas S.Dauk. Minia siaubė į šonus kaip vėjo blaškomas javas P.Cvir. | refl. Ser: Tik siaũbiasi debesiai ant dangaus, turbūt lis Brt. 12. tr. apimti: Siaubė ją saldi šilima, pradėjo meiliai svajoti Žem. Neapykanta siaubia mane: keršyt, keršyt – niežti delnai S.Nėr. Merginą siaubė baimė . Kad koks geismas kartotinai siaubia kraują, tasai iš lengvo daugiau bus jo pildytas, negu lig tol Vd. 13. intr. suduoti, tvoti: Siaũbk jam per ausį Srj. 14. intr. judėti, cirkuliuoti: Ta vieta [augynojui] tur būti laukymėj, saulėkaitoj, par kurią oras galėtų liuosai siaubti S.Dauk. \ siaubti; apsiaubti; įsisiaubti; išsiaubti; nusiaubti; pasiaubti; persiaubti; susiaubti; užsiaubti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • siaubti — siaũbti vksm. Kormorãnai siaũbia Kur̃šių mariàs ir mi̇̀šką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • siaubti — 2 siaũbti, ia, ė intr. Š maloniai skambėti, siausti, gausti: Vidur marių, vidur jūrių trys bitelės siaubia, susispietę ant mendrelės, bitinėlio laukia (d.) Kp. Teip gražiai siaubia medy bitinėlis (d.) Pn. O kas čia siaubia po tais berželiais? Vd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • siaubimas — siaubìmas sm. (2) Rtr, DŽ → 1 siaubti: 1. K, NdŽ Apie smurtą negirdės daugiau tavo žemėje, nei apie siaubimą ir naikinimą tavo sienose rš. 2. N, K. 3. Siaubimas arba veikiaus siutinys vilnių S.Dauk. Nė šalčio ji nebejaučia, ir vėjo siaubimas –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įsisiaubti — 1 įsisiaũbti, ia, įsìsiaubė 1. LL215, Ser įsismaginti siaubti, niokoti. 2. NdŽ įnikti dūkti, šėlti. 3. prk. įsigilinti, įsitraukti, įsiklausyti: Ligi vėlyvos nakties prarymodavo, visa siela įsisiaubęs į vėsią išvakarių tylą V.Myk Put. siaubti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiaubti — 1 apsiaũbti, ia, àpsiaubė tr. NdŽ 1. apdengti, apsiausti, apgobti: Vaiką rūkina apsiaũbę J.Jabl. | prk. NdŽ: Ankstyva naktis apsiaubė apylinkę sp. Rūkas plaukia nuo marių ir visą žemę apsiaubia rš. | refl. Š: Apsisiaũbęs eina J.Jabl. | prk.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • driokoti — driõkoti, oja, ojo tr. draskyti, plėšti, laužyti, mindžioti, trypti: Iškada driõkoti varpos Sb. Nedriõkok ievų: gražiai raškyk Kp. Karvės labai ganyklą driõkoja Vdk. ║ siaubti: Leisti driõkoti miestą BŽ330 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsiaubti — 1 išsiaũbti, ia, ìšsiaubė intr.; LL297 išsitrankyti, išsišėlti: Tas žmogus jau išsidovijęs, išsiaũbęs KI152. siaubti; apsiaubti; įsisiaubti; išsiaubti; nusiaubti; pasiaubti; persiaubti; susiaubti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • naikinti — naikìnti, ìna, ìno tr. K, naikinti, ina, ino Ėr, Grv 1. daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų: Tą turtą, kurio negalėjo pasiimti su savimi, degino ir naikino A.Vien. Ugnis naikino viso paežerio namus M.Valanč. Musių jagu nenaikintum, tai ir akis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • niekinti — niẽkinti, ina, ino K, niekinti NdŽ 1. tr. rodyti panieką, žiūrėti iš aukšto, be pagarbos: Kam tu jį niẽkini, t. y. už niekus turi! J. Savi kaip tik pradeda niekint, tai ir kiti tada Sdk. Meisteris nėra toks išdidus, kad leistų save niekinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • niokoti — niokoti, oja, ojo tr. Kp, niokoti, oja, ojo 1. siaubti, naikinti: Irano padišachas ėmė niokot ir degint šalį A.Vien. Kiaulės stirtoj žirnius niokoja (trypia, teršia, knaiso) Žl. 2. varginti, kamuoti: Ką čia vaiką niokoji! Žgč. Kam vaikui duodi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”